MIEGANTYS ŽMONĖS
„Miegantys žmonės“ yra pasakojimas apie du visiškai priešingus pasaulius, kurie yra absoliučiai priklausomi vienas nuo kito. Tai lyg verbalinė In-Jan simbolio iliustraciją. Kaip teigia Dao tradicija, visatą sudaro In (pasyvumas, tamsa...) ir Jan (aktyvumas, šviesa...) dermė. Šiame simbolyje Šviesos laše yra tamsos grūdas, o Tamsos laše yra šviesos grūdas, ir kai kiekviena iš šių energijų pasiekia savo aukščiausią saviraiškos ribą, ji pradeda brandinti savo priešybės grūdą ir greit pati virsta savo priešybe. Romanas atskleidžia, kaip nepastebimai tekant laikui mes keičiamės ir galų gale tampame tais, nuo ko visada bėgome ir ką visada niekinome...
Savo siužetu romanas „Miegantys žmonės“ susijęs su pirmosiomis autorės knygomis „Azahielle“ ir „Mirties stepe“, bet ją galima skaityti kaip atskirą kūrinį. Pagrindinė romano veikėja Sofija patiria visus materialaus pasaulio išbandymus, su kuriais susiduria daugelis eilinių žmonių: sunki vaikystė, karjeros kelias, pirma meilė, prasidėjusi paskubiomis vedybomis ir pasibaigusi skyrybomis, vienišos motinos dalia... Bet visa tai nueina į antrąjį planą, nes pamažu meditacijos ir dvasinės patirtys, sąlytis su nesuvokiamu antipasauliu tampa prioritetu, suteikiančiu prasmės kiekvienai eilinei dienai. Pagaliau vidinis pasaulis tampa fizine tikrove, kurioje ima materializuotis nežemiško pasaulio žmonės, erdvės ir net pats antipasaulis...
Prekyboje šios knygos nebeturime. Greitu laiku paruošime PDF formatą.